pabulkė

pabùlkė sf. ppr. pl. (1) Alk, Skrd, Ldvn pakampė, užkampis: Aš visas pabulkes išgriozdžiau, visus laukus išbėgiojau [ieškodamas žmogaus] A.Vencl. Iš visų pabùlkių tie kavalieriai ėmė važiuot Gs. Išsitrankė po visas pabùlkes Dkš. Visas pabùlkes išlandžiojau, bet vis dar neradau, kur rudė (rudoji višta) deda Gs. Kai šilta, išlekia į laukus musios, kai atšąla, vėl susirenka iš visų pabulkių Dkš.